Lenkų istoriko žvilgsnis iš Maskvos į Lietuvą ir "perestroikos" finalą

Recenzijoje aptariama Jano Sobczako knyga „Zmierzch ery Gorbaczowa i triumf Jelcyna. Mój znikający swiat (z „Dziennika moskiewskiego“ 1990–1992), išleista 2012 m. Varšuvoje. Ši didelės apimties (846 psl.) knyga priklauso istorijos įvykių dalyvių ir liudininkų atsiminimų grupei. Jos autorius – 1932 m. gimęs lenkų istorikas, profesorius, habilituotas daktaras Janas Sobčakas. Pokariu susiformavo jo socialistinės pažiūros, kurioms jis liko ištikimas ir po 1989 m.; vis dėlto politiniame gyvenime jis nedalyvauja ir partijoms nepriklauso. Svarbiausi istoriko darbai buvo skirti Rusijos imperatoriui Nikolajui II ir jo biografijai. Recenzuojamas dienoraštis rašytas jo autoriui gyvenant Maskvoje, todėl jo puslapiuose išreikštas nerimas, ar po 1989-ųjų J. Sobčakas galės ir toliau dirbti Lenkijoje. Dienoraštyje pateikiamas kritiškas požiūris į Gorbačiovą, atspindima 1990-1992 m. realybė. Dėmesys skiriamas Lietuvai ir jos kovai už nepriklausomybę; šios pastangos vertintos teigiamai. Sovietų Sąjungos griūtį dienoraščio autorius lygino su carizmo agonija 1916-1917 m. Taip pat daug rašoma apie politinę kovą tarp Gorbačiovo ir Boriso Jelcino šalininkų. Dienoraštyje vyrauja pastabos apie asmeninius reikalus ir problemas renkant medžiagą apie Nikolajų II, tačiau atsiranda vietos svarstymams apie tarptautinę politiką bei galimus kitus SSRS ateities scenarijus. Recenzijoje daroma išvada, jog šie dienoraščiai turi nemažą pažintinę reikšmę ir padeda geriau suprasti Lietuvos situaciją 1990-1991 m